Duomenų nuosavybės ateitis? Brazilija prisijungia prie to, ką pradėjo Datapods
Brazilija ką tik paleido nacionalinį pilotą, kuriuo žmonėms tiesiogiai moka už jų asmens duomenis. Bet tai, kas Pietų Amerikoje yra novatoriška viešoji politika, kitur jau yra veikianti technologija. Iš tiesų tai būtent ta ateitis, kurią kuriame Datapods.
Jei tai skaitai internete, tu generuoji duomenis. Kiekvienas paspaudimas, slinkimas, paieška ir net pauzė puslapyje yra sekami ir monetizuojami, tik ne tavo. Iki šiol.
Pasaulyje pirmą kartą Brazilija bando naują sprendimą: leidžia gyventojams tiesiogiai monetizuoti savo asmens duomenis per valstybės remiamą iniciatyvą, vadinamą „dWallet“. Šis projektas leidžia naudotojams saugiai saugoti savo duomenis ir gauti tiesioginį atlygį iš bendrovių, kurios nori prie jų prieiti.
Duomenų dividendo idėja: ne tokia nauja, kaip gali atrodyti
Ši „duomenų dividendų“ idėja (mokėti naudotojams tiesiogiai už jų duomenis) nėra visiškai nauja. Dar 2019 m. Kalifornijos gubernatorius Gavin Newsom pateko į antraštes pasiūlęs panašų „duomenų dividendą“, įkvėptą Aliaskos naftos dividendo modelio, kuriuo norėta vartotojams grąžinti vertę iš jų skaitmeninių pėdsakų. Nors pasiūlymas įstatymų leidyboje įstrigo, jis sukėlė rimtą pokalbį apie duomenų nuosavybę ir ekonominį teisingumą.
Iniciatyva sekė po kelių technologinių žingsnių duomenų autonomijos srityje, ryškiausiai po Solid projekto. Jį sukūrė pasaulinio žiniatinklio išradėjas Tim Berners-Lee, o Solid siekia decentralizuoti duomenų saugojimą ir suteikti naudotojams visišką savo informacijos kontrolę per saugias „asmenines internetines duomenų saugyklas“ (PODs). Šios PODs leidžia naudotojams tiksliai pasirinkti, kurie subjektai gali prieiti prie jų duomenų, ir taip smarkiai sustiprina privatumą bei duomenų suverenumą. Solid architektūra ne tik žada didesnę autonomiją, bet ir duoda praktinį pagrindą naudotojui palankiai duomenų monetizavimo ekosistemai.
Auganti industrija ir nauja paradigma
Duomenų monetizavimo rinka, pagal European Data Market Study, 2025 m. buvo vertinama apie $29 mlrd., o CAGR siekė 15.3%. Toks sprogstamasis augimas rodo paradigmos pokytį: duomenys nėra tik „naujoji nafta“, tai svarbus finansinis turtas, kuriam, kaip intelektinei nuosavybei ar nekilnojamajam turtui, reikia aiškių nuosavybės teisių ir vertės paskirstymo mechanizmų.
Link teisingesnės duomenų ekonomikos
Brazilijos dWallet pilotas yra daugiau nei nacionalinė politika. Jis rodo pasaulinio poslinkio pradžią. Kai vartotojai prabunda tikrajai savo skaitmeninio gyvenimo ekonominei vertei, klausimas ne tas, ar šis modelis plėsis, o kaip greitai kitos valstybės paseks Brazilijos pavyzdžiu.
Kai įrankiai, reguliavimas ir rinkos pasirengimas vis labiau sutampa, asmens duomenų dividendai netrukus gali tapti tokie pat įprasti ir nekontroversiški kaip prenumeratos srautiniam vaizdui ar kredito kortelės su pinigų grąžinimu. Jau nebeužtenka tik saugoti duomenis. Reikia dalytis turtu, kurį jie sukuria.
Duomenų nuosavybės ateitis jau čia, ir šįkart piniginę laikai tu.
Europos galimybė: infrastruktūra susitinka su reguliavimu
Europos Sąjunga, žinoma dėl griežtų duomenų apsaugos įstatymų, tokių kaip GDPR, turi unikalią padėtį vesti šį poslinkį. 2023 m. ES duomenų aktas jau nubrėžė sąžiningos prieigos prie duomenų, perkeliamumo ir atlygio rėmus, bet Europai trūksta praktinės infrastruktūros, kuri tuos dividendus pristatytų tiesiai žmonėms.
Tokios platformos kaip Datapods siekia būtent užpildyti šią spragą. Leisdami naudotojams paprašyti savo duomenų ir saugiai juos saugoti (pradedant nuo Google), Datapods suteikia žmonėms visišką kontrolę ir galimybę tiesiogiai licencijuoti savo duomenis bei gauti sąžiningą atlygį.
Kitaip tariant, ateitį, kurią Brazilija bando, mes jau kuriame.